Maudymosi sezonui artėjant                                                                    

              Vanduo – puiki pramoga ir poilsis, tačiau jame slypi daug pavojų. Nerimą kelia didėjantis skęstančių bei nuskendusių žmonių skaičius. Šiltėjant orams, prasideda maudymosi sezonas, tad būkite atsargūs prie vandens telkinių.

               Maudantis reikėtų laikytis pagrindinių taisyklių: niekada neplaukti į ežerą audros metu ar naktį, neplaukti vienam. Plaukioti reikia tik saugiose vietose, žinoti, koks vandens telkinio gylis ir kokios vandens telkinio ypatybės. Ypač pažeidžiami maži vaikai, todėl vyresnius nei 4 metų vaikus būtina mokyti plaukti. Maudantis negalima kramtyti gumos ar valgyti. Prie vandens telkinių vaikus turi prižiūrėti suaugusieji. Vaikas turi žinoti, kad , pajutęs pirmuosius nuovargio požymius, privalo nedelsdamas plaukti į krantą.

               Maudantis upėje, netikėtai gali pagauti stipri srovė. Tokiu atveju nereikėtų eikvoti jėgų kovojant su tėkme. Jei taip atsitiko, upe reikia plaukti pasroviui, šiek tiek įstrižai, po truputį artėjant link kranto. Jei upė vingiuota, reikia plaukti link upės vidurio – ten srovė yra silpnesnė.

                Maudantis jūroje, jei krantas toli, neeikvoti jėgų kovojant su bangomis, mėginant plaukti į krantą. Artėjant kiekvienai naujai bangai, stengtis energingai dirbti rankomis ir kojomis, kad praplaukiant bangos ketera kiek galima toliau. Kai tik banga praeina, atsipalaiduokite ir laukite kitos. Kai pasieksite krantą, lipkite iš vandens tik tada, kai bangos ketera atsitrauks nuo jūsų. Lipdami į krantą stenkitės įsikabinti į ką nors tvirtą, kad atėjusi kita banga jūsų nenutemptų gilyn. Maudytis jūroje audros metu draudžiama.   

                 Norime atkreipti dėmesį į pagrindinius pavojus maudantis: nepažįstamas krantas, stipri vandens srovė, šokas netikėtai įkritus į vandenį, mėšlungis. Todėl patariame, būkite atsargūs vandenyje!

·    Nepalikite prie vandens be priežiūros mažamečių vaikų.

·    Nestovėkite ir nežaiskite ten, kur galima netikėtai įkristi į vandenį. Tai gali būti prieplaukos ar molo kraštas, tiltas, status krantas.

·    Nesimaudykite nežinomose, nuošaliose vietose. Geriau pasirinkite paplūdimį arba vietą, kur maudosi daugiau žmonių ir kur yra budinčių gelbėtojų.

·    Neplaukite už plūdurų, nors ir esate geras plaukikas.

·    Nešokinėkite į vandenį nežinomoje vietoje, jūs galite susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus.

·    Nesimaudykite iškart po valgio, išgėrę alkoholinių gėrimų.

·    Perkaitę saulėje, nešokite staiga į vandenį, prieš tai juo apsišlakstykite.

·    Negalima artintis prie praplaukiančių laivų. Jus gali įtraukti po laivo sraigtais.

·    Neplaukiokite ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ar kitų priemonių.

·    Ypač pavojinga išdykauti valtyje, vaikščioti joje, ją supti, nes valtis gali apvirsti.

·    Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį į save atkreipkite mojuodami rankomis.

·    Pamatę skęstantį žmogų, šaukdami mėginkite atkreipti aplinkinių dėmesį ir iškvieskite gelbėjimo tarnybas tel. 112.

·    Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numeskite jam virvę.

·    Jeigu šalia nieko daugiau nėra, pamėginkite gelbėti skęstantį, priplaukę prie jo su kokia nors plaukiojimo priemone (valtimi, vandens dviračiu), gelbėjimo ar parankine priemone, kuri neskęsta ir paduoti ją skęstančiajam per saugų atstumą, kad jis negalėtų jūsų sugriebti.

·    Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai.

Parengta vadovaujantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos rekomendacijomis

      Erkės atbunda                                  

              Atšilus orams atbunda erkės ir jos išsiruošia į ,,medžioklę“. Erkės mėgsta drėgmę ir šilumą. Dažniausiai aptinkamos tankiame lapuočių miško jaunuolyne, miško proskynose, krūmuose, aukštoje žolėje. Kad geriau pasiektų savo auką erkės įkopia į žolę ar krūmus. Erkių aktyvusis periodas Lietuvoje trunka nuo kovo iki lapkričio, o kartais ir gruodžio mėnesio pradžios.

                Žmonės erkių platinamomis ligomis suserga įkandus infekuotai erkei. Labiausiai paplitusios ligos yra Laimo liga ir erkinis encefalitas. Erkiniu encefalitu galima užsikrėsti ir maistui vartojant nepasterizuotą ožkų bei karvių pieną.

               Būdingi Laimo ligos požymiai - migruojantis odos paraudimas ir perštėjimas, sąnarių, raumenų ar galvos skausmas, patinimas aplink akis ir karščiavimas yra dažniausiai pasitaikantys šios ligos požymiai. Diagnozei patvirtinti atliekami tyrimai, o jos gydymui – skiriami antibiotikai.

                Erkinis encefalitas – sunki virusinė liga, pažeidžianti smegenų dangalus, galvos ir nugaros smegenis. Erkinio encefalito skiriamasis požymis – dvibangis karščiavimas, tačiau lengva forma pasireiškianti liga dažnai yra painiojama su gripu. Apie 30 proc. sirgusiųjų erkiniu encefalitu ir po gydymo praėjus metams  skundžiasi įvairiais negalavimais, dalis jų lieka neįgaliais. Kasmet nuo šios ligos Lietuvoje miršta keli žmonės.

                Vienintelė efektyvi apsaugos priemonė nuo erkinio encefalito – skiepai.  Vakcinavimo schemos yra dvi: įprastinė ir pagreitinta. Rekomenduojama įprastinė skiepijimo schema – 3 vakcinos dozės (pasiskiepijus pirmą kartą, po 1-3 mėn. skiepijama antrą kartą, o dar po 9-12 mėn. – trečią).

                Patikimas apsisaugojimo nuo erkių įkandimo būdas – tinkami drabužiai ir repelentai (erkes atbaidančios medžiagos). Einant į mišką, reikėtų apsivilkti šviesiais drabužiais gerai prigludusiais prie kūno, kad erkė nepatektų prie kūno, o patekusią ant rūbų ją galima būtų lengvai pastebėti.

                Grįžus iš miško, gamtos, sodo kūną būtina gerai apžiūrėti. Vilkėtus drabužius reikėtų pakabinti negyvenamoje patalpoje arba saulėtoje vietoje (sausame ore erkės išgyvena labai trumpai).

               Jei erkė įsisiurbė, kuo greičiau ją ištraukite! Kuo ilgiau erkė bus įsisiurbusi, tuo daugiau ligos sukėlėjų paklius į organizmą. Jei neturite galimybių pašalinti erkę gydymo įstaigoje, paimkite pincetą, suimkite erkę už galvos kuo arčiau odos ir iš lėto traukite kol pakilęs odos paviršius sudarys “palapinę”. Keliolika sekundžių išlaikykite tokią padėtį. Po to erkę atsargiai ištraukite ir įkandimo vietą rūpestingai dezinfekuokite – nuplaukite muilu, patepkite spiritiniu tirpalu. Traukdami erkę, stenkitės nesuspausti jos pilvelio – galite įšvirkšti ten esančias borelijas tiesiai į žaizdelę, tokiu būdu pagerindami užkrato patekimą į organizmą.

               Ištraukus  erkę skubiai kreipkitės į gydytoją!

Civilinės saugos skyrius

Parengta pagal Visuomenės sveikatos centro rekomendacijas

Civilinės saugos mokymai                                                                               

              2012 m. kovo 23 d. Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos  Civilinės saugos skyriaus specialistai Mažeikių rajono savivaldybėje organizavo civilinės saugos mokymus pagal Ūkio subjektų, kitų  įstaigų darbuotojų, atsakingų už civilinę saugą, įvadinio civilinės saugos mokymo programą.

               Kursuose dalyvavo Mažeikių lopšelio – darželio ,,Bitutė“ darbuotojai, Kazimiero Jagmino pradinės mokyklos mokytojai. Mokymus vykdė Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos  Civilinės saugos skyriaus specialistai.

               Pedagogai susipažino su Civilinės saugos įstatyme numatytomis teisėmis, pareigomis, išklausė paskaitas  apie ekstremalias situacijas, darželio ar mokyklos aplinkoje esančius pavojus ir jų rizikos įvertinimą, apie galimas nelaimes ir būdus, kaip jų išvengti, apie gyventojų perspėjimo sistemą Lietuvoje.

               Mokymuose dalyvavo trisdešimt klausytojų, kuriems  išduoti pažymėjimai.

Telšių APGV Civilinės saugos skyrius

kviečiame dalyvauti !

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kartu su apskričių priešgaisrinėmis gelbėjimo valdybomis nuo šių metų kovo 1 d. rengia  mokinių piešinių ir nuotraukų konkursą ,,Išmokime padėti sau ir kitiems“. Jis skirtas Tarptautinei vaikų gynimo dienai, kuri minima birželio 1-ąją. Šio konkurso tikslas – supažindinti moksleivius su pavojais, skiepyti jiems saugaus elgesio įgūdžius, skatinti nelaimės atveju padėti kitiems. Jame gali dalyvauti bendrojo ugdymo mokyklų 1–12 klasių mokiniai. 1-5 klasių moksleiviai konkursui galės pateikti piešinius, 6-12 klasių mokiniai – nuotraukas. Konkursas vyks trim etapais.  

Darbuose turės būti pavaizduota, kaip reikėtų saugiai elgtis patiems ir padėti kitiems įvykus nelaimei. Jie bus vertinami atsižvelgiant į temos aktualumą, idėjos originalumą, išradingumą, jos įgyvendinimą bei meninę raišką.

Kviečiame Jūsų savivaldybės moksleivius aktyviai dalyvauti konkurse ir iki  2012 m. balandžio 15 d. pristatyti savo darbus, atitinkančius konkurso nuostatuose nurodytus reikalavimus, adresu:

1.       Mažeikių rajono savivaldybėje – Telšių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos Mažeikių priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Skuodo g. 16, 89100 Mažeikiai;

2.       Plungės rajono savivaldybėje – Telšių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos, Plungės priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, Pramonės pr. 2, 90112 Plungė;

3.       Rietavo savivaldybėje – Telšių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybos, Plungės priešgaisrinei gelbėjimo tarnybos Rietavo komandai, Plungės g. 33, 90313 Rietavas;

4.       Telšių rajono savivaldybėje – Telšių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdybai, Žemaitės g. 22^a/ Birutės g. 11, 87133, Telšiai.

I-III vietų laimėtojai bus apdovanoti, o jų darbai iki balandžio 23 d. bus pateikti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui. Iki gegužės 13 d. departamente bus eksponuojami iš apskričių PGV gauti darbai ir nustatyti I-III vietų laimėtojai. Gegužės 15 d. konkurso nugalėtojai bus paskelbti Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento interneto svetainėje www.vpgt.lt. Nugalėtojai bus apdovanoti diplomais ir atminimo dovanomis.

Konkurso nuostatus žiūrėti čia

               PAVOJAI ANT PAVASARINIO LEDO

Atšilus orams, ledas kaip magnetas traukia žiemos sporto mėgėjus ir poledinės žūklės entuziastus. Užšalę vandens telkiniai – puiki pramoga vaikams. Tačiau visi, lipantys ant pavasarinio ledo, retai susimąsto apie tykančius pavojus ir riziką.

Ne tik poledinės žūklės mėgėjams, bet ir visiems, norintiems pasidžiaugti besitraukiančios žiemos malonumais, gelbėjimo darbus atliekantys pareigūnai pataria, kaip atpažinti, ar ledas saugus, ar juo  galima vaikščioti, kaip elgtis, jei įlūžote.

Ledas laikomas tvirtu, t.y. gali išlaikyti vieną žmogų su nešuliu, kai jo storis yra daugiau kaip  7 cm. Kad ledas išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 12-20 cm. Tvirtas ledas visada turi mėlyną arba žalią atspalvį, o matinės baltos spalvos arba geltono atspalvio ledas yra netvirtas. Trapus, plonas ledas būna tose vietose, kur įteka upeliukai, vanduo iš nuotekų įrenginių, pakrantėse, kur jame įšąla medžių šakos, lentos bei kiti daiktai, taip pat arti krūmų, medžių, nendrių. Prieš eidami ant ledo, apsidairykite, ar arti nėra praminto takelio, paliktų pėdų. Jeigu yra, eikite jomis, nes tai jau išbandytas kelias. Einant ledu reikia turėti tvirtą lazdą ir ja tikrinti ledo stiprumą. Jeigu į ledą sudavus lazda, ant jo pasirodo vanduo, reikia nedelsiant grįžti į krantą. Eiti reikia čiuožiant, neatitraukiant kojų nuo ledo. Jeigu esate su slidėmis, tai atsisekite slidžių tvirtinimus, kad esant reikalui jas greitai galima būtų nusimesti nuo kojų. Slidžių lazdas laikykite rankose, plaštakų neprakiškite pro kilpas. Galėsite lazdas greitai numesti. Jeigu ledu eina grupė žmonių, reikia laikytis distancijos. Atstumas tarp žmonių turi būti ne mažesnis kaip 5 metrai. Einant ledu reikia aplenkti vietas, kurios užneštos sniegu arba pripustytos pusnių, nes po sniegu ledas visada yra plonesnis. Ypač atsargiems reikia būti prie kranto, nes čia ledas silpnesnis ir jame gali būti įtrūkimų. Ledas labai pavojingas atodrėkių metu.

Ant ledo ypač mėgsta žaisti vaikai, nepalikite jų be priežiūros!

Ypatingai atsargūs turėtų būti poledinės žūklės mėgėjai.

Išsiruošus žvejoti, reikia įsidėmėti, kad pavasariniai vandens telkiniai yra ypatingai pavojingi, todėl būtina pasiimti ir gelbėjimosi priemonių:

-          virvę su svareliu, kurią galima numesti skęstančiajam ar gelbėtojams;

-          gelbėjimosi liemenę, kuri apsaugo ne tik nuo vėjo, bet ir neleidžia nugrimzti po ledu;

-          smaigų - su jais lengva įsikabinti į ledą net nuo šalčio sugrubusiomis rankomis.

              Ką daryti įlūžus? Nepasiduoti panikai !

-           Lėtai, atsargiai, nedarant staigių judesių, ropškitės ant ledo.               

               -   Užšliaužus ant ledo, negalima tuojau pat stotis, reikia plačiai ištiesti rankas kad padidėtų atramos plotas,  užkelti ant ledo vieną koją, paskui kitą ir  ridentis nuo eketės kuo toliau į tą pusę, iš kur atėjote.

-           Jeigu įlūžote užšalusioje upėje, reikia ropštis prieš srovę, nes upės srovė gali įtraukti po ledu.

-           Tik pasiekus krantą reikia bėgti, kad sušiltumėte.

              Jeigu pamatėte skęstantį žmogų, tuoj pat šaukite jam, kad skubate į pagalbą!

              Gelbstint reikia elgtis greitai ir ryžtingai, nes vandenyje žmogus greitai sušąla, o permirkę rūbai neleidžia jam ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Prie eketės reikia artintis labai atsargiai, geriausia šliaužte, plačiai ištiesus rankas. Jei yra galimybė po savimi patieskite šaką ar lentą ir šliaužkite ant jos. Prišliaužti prie pat eketės krašto negalima, todėl skęstančiajam ištieskite šaką, lentą , numeskite virvę ar tvirtai surištus šalikus. Ištraukus žmogų ant ledo, su juo kuo toliau šliaužkite nuo pavojingos vietos ir kaip galima greičiau skendusįjį perrenkite sausais rūbais, sušildykite karštais gėrimais ir pristatykite į gydymo įstaigą.

Ištikus nelaimei ar esant jos liudininku, reikia nepulti į paniką, veikti apgalvotai, skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir tiksliai pranešti apie įvykį, jo vietą (bent apytikslę) ar orientyrą, kurį matote.

Civilinės saugos skyrius

PERSPĖJIMAS DĖL VARVEKLIŲ IR SNIEGO NUOŠLIAUŽŲ

Artimiausiomis dienomis sinoptikai prognozuoja permainingus orus, todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (toliau – PAGD) dar kartą prašo gyventojų, kad jie būtų  atsargūs ir atidūs kelyje. Saugotųsi ant stogų susiformavusių varveklių ar sniego nuošliaužų, kurioms krintant galima patirti sunkią traumą.  Taip pat dar kartą primename, kad prasidėjus atlydžiui,  seniūnijos turi pasirūpinti,  ar neužsikimšę nuotekų šuliniai,  o slidžios šaligatvių dangos turi būti pabarstytos smėliu. Tiek namų savininkai, tiek juos administruojančios bendrijos privalo pasirūpinti ir grėsmę keliančiais, ant pastatų esančiais varvekliais. 

Ant  stogų susidarius dideliam sniego sluoksniui, ypač prasidėjus lijundrai ar šlapdribai, stogo konstrukcijos gali jo neatlaikyti, todėl patartina ieškoti galimybių juos nuvalyti.  Į tai dėmesį turi atkreipti mažą nuolydį turinčių stogų savininkai, nes ant jų gausiai kaupiasi  sniegas, o atšilus – ledas ir vanduo.   Ant namų stogų susidarę varvekliai ir sniego nuošliaužos kelia grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, todėl už gyvenamųjų namų ir kitų statinių priežiūrą atsakingi asmenys privalo operatyviai šalinti varveklius, pavojingas vietas aptverti ar kitais būdais užtikrinti praeivių saugumą. Už netinkamą pastatų priežiūrą numatyta administracinė atsakomybė, o dėl nelaimingo atsitikimo galima ir civilinė atsakomybė. Valydami stogus ar daužydami varveklius, taip pat aptverkite teritoriją, kad krintantis sniegas ar varvekliai neužkristų ant praeivių ir jų nesužalotų.

Lijundros metu prašome gyventojų, kad jie būtų ypač atsargūs vairuodami automobilį, vaikščiodami šaligatviais ir keliais, nes jų dangos gali būti slidžios. Jokiu būdu nelieskite elektros laidų, venkite būti po elektros perdavimo ir ryšių linijomis, netoli jų atramų. Vairuotojų prašome, kad nelaikytų automobilių arti stogų ar po medžiais.

Perspėkite šeimos narius, artimuosius, kaimynus apie gresiantį pavojų. Pasiteiraukite atokiau gyvenančių, neįgalių bei vyresnio amžiaus kaimynų, ar turi maisto, geriamojo vandens, ar nereikia padėti nukasti sniego nuo stogų.

Ugniagesiai gelbėtojai pasiruošę gyventojams suteikti pagalbą ištisą parą, o nelaimės atveju skambinkite  Bendruoju pagalbos telefonu 112.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento informacija

Civilinės saugos mokymai

              Š. m. sausio 17 ir 31 d. Telšių apskrities priešgaisrinėje gelbėjimo valdyboje vyko civilinės saugos mokymo kursai Telšių rajono savivaldybės klausytojams pagal ūkio subjektų ir įstaigų, kuriose nuolat ar laikinai būna žmonių, vadovų arba jų įgaliotų asmenų civilinės saugos mokymo programą.

               Kursų metu klausytojai  susipažino  su civilinės saugos sistema, ūkio subjektų ir įstaigų teisėmis ir pareigomis, funkcijomis įgyvendinant  civilinės saugos sistemos uždavinius.

Dalyviai nagrinėjo galimas ekstremalias situacijas Lietuvoje ir Telšių rajono savivaldybėje, domėjosi gyventojų perspėjimo sistema, asmeninėmis ir kolektyvinėmis apsaugos priemonėmis gresiant ar susidarius ekstremalioms situacijoms. Šiuos  mokymo kursus vykdė Civilinės saugos skyriaus specialistai. Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos valstybinės priešgaisrinės  priežiūros skyriaus inspektorius supažindino su gaisrų kilimo priežastimis ir veiksmais jų metu. Kursuose dalyvavo 51 klausytojas iš  kultūros namų, muziejaus, sveikatos priežiūros įstaigų, prekybos centrų ir kt. įstaigų bei įmonių.

Informaciją rengė Civilinės saugos skyrius

                                                Žiemos pavojai

              Galime pasidžiaugti, kad per 2011 metus apskrityje nebuvo paskelbta nė viena ekstremalioji situacija,  tačiau gamta pateikė nemažai staigmenų. Po ankstesnių dviejų šaltų ir sniegingų žiemų, ši žiema atrodo ypač neįprastai, tačiau ji laiko dar turi, ir, reikia tikėtis, save parodys, todėl norime  pateikti keletą rekomendacijų.   

               Permainingi orai - sniegas, lietus, pereinantis į šlapdribą, vietomis plikledis, lijundra - kelia ypač daug pavojų ne tik vairuotojams, bet ir pėstiesiems. Meteorologams pranešus apie kilsiančią pūgą, lijundrą,- geriau pasilikti namie ir pasirūpinti maisto, vandens ir kuro atsargomis. Iš namų išvažiuoti ar išeiti rekomenduojama tik būtiniausiu atveju, nes per pūgą, lijundrą  sumažėja matomumas, sutrinka tiek miesto, tiek tarpmiestinio transporto eismas. Užsnigti keliai, blogas matomumas neleidžia orientuotis vietovėje, ir ši situacija gali sukelti pavojų  gyvybei.

               Kaimo gyventojams, sužinojus apie galimą pūgą, reikia paruošti gyvuliams pašaro ir vandens atsargų. Taip pat,  gyventojai  ir seniūnai privalo pasirūpinti, kad būtų nuvalyti keliai iki vandens telkinių ar gaisrinių hidrantų.

               Paspaudus šaltukui vandens telkiniai pasidengia plonu ledu. Lipti ar važiuoti ant ledo, eiti per vandens telkinius labai pavojinga, nes ledas plonas ir silpnas, dažnai linguojantis, traškantis. Be to, ne visuomet žinoma, kur tyko pavojus – šaltiniuotos vietos, properšos, užsnigtos ar užpustytos vietos. Upėse ir vandens telkiniuose su įtekančiais upeliais ir šaltiniais, ledas dar pavojingesnis. Tėvai ir mokytojai turėtų nuolat priminti vaikams, kad ant pirmojo ledo jie neitų vieni. Tinkamai įvertinti ledo stiprumą gali tik suaugusieji, todėl jie turi prižiūrėti ant ledo žaidžiančius vaikus. Pirmosiomis po užšalimo dienomis vandens telkiniuose būna susidariusių properšų, liaudyje dar vadinamų akivarais. Žengti ant ledo galima tik įsitikinus, kad tai saugu, deja,  aukų jau turime ir šiemet. Saugus yra 7-8 cm. storio ledas. 

               Tačiau, jeigu įlūžote,  siūlome  vieną iš galimų gelbėjimosi būdų :

atsisukite į eketės kraštą nugara, sprandu ir rankomis laikykitės už ledo krašto, kojomis energingai atlikite veiksmus tokius, kaip plaukiant nugara ir stenkitės, kad kojos iškiltų į vandens paviršių, joms iškilus, staigiu judesiu vieną užmeskite ant ledo ir riskitės tolyn nuo eketės.

                Praėjusių metų pabaiga ir šių metų sausis išsiskyrė ypač vėjuotais orais, kai vėjo greitis siekė arti 30 m/s. Pučiant  stipriam vėjui lūžta dideli medžiai, krinta jų šakos, griūna statiniai, virsta nepritvirtinti įrenginiai. Be to, gali sutrikti ryšiai ir elektros energijos tiekimas, todėl primename,- pučiant vėjui nestovėkite po aukštais medžiais, prie elektros linijų, nestatykite automobilių po medžiais. Nepalikite gyvenamosios vietos be ypatingos priežasties. Jeigu jūs vis dėl to privalote išvykti, išjunkite elektrą, užsukite dujų, vandens sklendes, uždarykite langus, langines, užrakinkite duris ir atlikite visus įprastus veiksmus, kuriuos darote išvykdami bent kelioms dienoms.

                Didelis kritulių kiekis praėjusių metų pabaigoje sukėlė daug rūpesčių ne tik pamaryje. Telšių apskrityje pakilo   vandens lygis upėse, tvenkiniuose.  Vanduo apsėmė gatves, pastatus net gyvenamųjų namų rūsius. Tai  kelia grėsmę gyventojų sveikatai, jų turtui, net ir gyvybei. Norint to išvengti, būtina iš anksto:

               -  patikrinti, kad nebūtų užsikimšusios šiukšlėmis vandens pralaidos;

               - garažuose, ūkiniuose pastatuose, sandėliukuose neliktų atvirų teršalų (chemikalų, tepalų ir kt.), kurie gali užteršti aplinką;

               -  gerai izoliuoti elektros laidus, kad neįvyktų trumpasis jungimas.

               Nuslūgus vandens lygiui, neskubėkite vartoti namie likusių maisto produktų. Pirmiausia patikrinkite. Jie gali būti pažeisti cheminių medžiagų, pelėsių arba sugedę.

               Neskubėkite vartoti šulinio vandens. Dėl geriamojo vandens kokybės kreipkitės į Visuomenės sveikatos centrą arba į apskrities valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą.        

               Palaikykite ryšį su kaimynais ir būkite pasiruošę vieni kitiems padėti: pasiteiraukite, ar jie girdėjo pranešimus apie gresiančius pavojus. Gal šalia gyvena neįgalūs žmonės, vieniši seneliai ar mažamečiai vaikai, šiuo metu leidžiantys laiką be tėvų. Pasidomėkite, ar jais kas nors gali pasirūpinti, jei ne – padėkite jiems arba informuokite tarnybas.

               Pastebėjus grėsmę ar riziką, pvz., pasvirusį medį, kuris gali lūžti nuo vėjo, nutrūkusius elektros laidus, slidžią kelio dangą,  sužinojus  apie nuo potvynio nukentėjusius laukinius gyvūnus,
- nelaukite,- praneškite atitinkamoms institucijoms arba pagalbos tel. 112.

Civilinės saugos skyrius    

                Informuojame, kad prasideda registracija į 2012 metų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Ugniagesių gelbėtojų mokyklos Civilinės saugos mokymo centro  organizuojamus civilinės saugos mokymo kursus!

Informaciją apie kursus rasite  internetiniame puslapyje

http://www.vpgt.lt/~ugm/index.php?option=com_content&task=view&id=46&Itemid=24

Civilinės saugos skyrius

Dalyvavimas Tverų bendruomenės susitikime

    Įgyvendinant Telšių apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos prevencinių priemonių planą, Civilinės saugos skyriaus specialistai (skyriaus vedėja Inga Bukauskaitė, vyr. specialistas Algirdas Žvirzdinas ir vyresn. specialistė Regina Armalienė)  2011 m. lapkričio 29 d. dalyvavo susitikime su Rietavo savivaldybės Tverų seniūnijos  bendruomenės nariais.

Susitikimo metu buvo analizuotos buvę ir galintys kilti seniūnijoje šiuo sezono metu pavojingi įvykiai ir  situacijos. Ką reikia žinoti, kad bet kokia nelaimė neužkluptų netikėtai, kokių veiksmų imtis jai gresiant ar įvykus. Bendruomenės nariai buvo supažindinti su informacijos apie ekstremaliąsias situacijas priėmimo ir perdavimo tvarka, aptarti pagrindiniai pasirengimo žiemai darbai, kurie įtakoja greitą ir saugų tarnybų atvykimą į nelaimės vietą.