Priešgaisrinės saugos daugiabučių gyvenamųjų namų atmintinė

 

Daugiabučių gyvenamųjų namų valdymą, priežiūrą, statybos, remonto darbus bei rekonstravimą reglamentuoja platus teisės aktų, nutarimų ir įstatymų sąrašas. Tačiau norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į bendrąsias priešgaisrines saugos taisykles patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie VRM direktoriaus 2005m. vasario 18d. Įsakymu Nr. 64 (toliau BPST), kuriose teigiama, jog daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose draudžiama:

užkalti, užgriozdinti ar užkrauti įvairiomis medžiagomis ir įrenginiais balkonus, lodžijas, liukus, angas ir kitus evakuacinius išėjimus, skirtus žmonėms patekti į gretimas namo sekcijas bei aukštus;

įstiklinti arba užmūryti oro zonas nuo dūmų apsaugotose laiptinėse;

rakinti aukštų holų, bendro naudojimo koridorių ir evakuacinių laiptinių duris, išskyrus duris, turinčias stacionarų atrakinimo iš vidaus įrenginį;

gadinti arba ardyti esamus gaisrinės automatikos ir vidaus priešgaisrinio vandentiekio įrenginius;

rūsiuose įrengtuose sandėliuose laikyti suslėgtųjų dujų balionus, ypač degius, labai degius ir degius skysčius, sprogstamąsias medžiagas;

rūsiuose naudoti atvirą ugnį;

savavališkai rūsiuose įrengti sandėlius, užtverti rūsio patalpas ir praėjimus.

Nepamirškite, kad pagal BPST 507 punktą šašlykines, kepsnines, buitines krosneles naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių ir kitų degių daiktų ar medžiagų. Naudoti atvirą ugnį gyvenamųjų namų balkonuose, lodžijose draudžiama.

Daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose per praėjusius 2006 metus kilo 244 gaisrai, juose žuvo 7 žmonės ir 9 traumuoti. Pagrindinės gaisrų kilimo priežastys: tai neatsargus elgesys su atvira ugnimi rūsiuose ir netvarkinga elektros instaliacija, padegimai – laiptinėse. Svarbu paminėti, jog neatsargus rūkymas netvarkinguose balkonuose taip pat gali tapti pirmine gaisro kilimo priežastimi.

Daugiausia gaisrų kilo butuose dėl neatsargaus rūkymo (žuvo – 4, traumuoti - 4) ir netvarkingų elektros prietaisų bei instaliacijos. Dažnai dega šiukšlės rūsiuose ir laiptinėse. Yra tyčinių atvejų kuomet padeginėjami daugiabučių gyvenamųjų namų liftai ar gyventojų durys.

   Dūmų detektoriai galėtų sumažinti mirties atvejų skaičių įvykus gaisrams daugiabučiuose ar gyvenamuosiuose pastatuose. Šiam prietaisui užfiksavus nepageidaujamą dūmų kiekį pasirinktoje patalpoje pasigirsta pypsėjimas, kuris signalizuoja žmonės apie galimą gaisro pavojų. Taip suteikiama galimybė laiku išbėgti iš degančios patalpos. Todėl svarbu tinkamai įsirengti šį prietaisą namuose. Tai galima padaryti ir be specialisto pagalbos tiesiog laikantis pagrindinių taisyklių: dūmų detektorius turi būti su teisingai įdėtu ir pilnai įkrautu maitinimo elementu; rekomenduojama detektorius įrengti bent po vieną kiekviename pastato aukšte (jei patalpa uždaroma tai papildomai įrengti ir koridoriuose); detektoriai negali būti naudojami ilgiau nei 10 metų; būtina kelis kartus per mėnesį patikrinti dūmų detektoriaus darbo režimą specialiu testavimo mygtuku.

Rūpimais priešgaisrinės saugos klausimais visada galite kreiptis į Kauno m. priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos valstybinę priešgaisrinę priežiūrą (tel. 30-30-06 ) arba rašyti elektroniniu paštu kaunas.pgt@vpgt.lt.