GAISRINĖ SAUGA DAUGIABUČIUOSE GYVENAMUOSIUOSE PASTATUOSE

 

Nedeginkit žolės!

 

 

Deganti pernykštė žolė – daugiausiai ugniagesių pajėgų reikalaujanti problema, kuri iškyla kiekvienais metais, vos į Lietuvą atkeliavus pavasariui. Nors šį pavasarį atlydėjo potvyniai ir žemė bei pernykštė žolė dar nespėjo išdžiūti, ugniagesiams gelbėtojams nerimą kelią didelis skaičius gaisrų, kilusių atvirose teritorijose. Šiais metais iki kovo 31 d. teko gesinti 60 tokių gaisrų: 33 kartus gesinta sausa žolė; 2 kartus degė miško paklotė; 25 atvejais – šiukšlės, atliekos; dažnai dega padangos bei be priežiūros palikti laužai.  

Kadangi šio laikotarpio finansinė situacija yra gana sudėtinga daugeliui valstybinių ir privataus sektoriaus organizacijų, tad dažnas vykimas gesinti degančios žolės atima daug fizinių ir finansinių resursų, kuriuos būtina taupyti. Ugniagesiai labai tikisi visų piliečių supratingumo ir atsakomybės jausmo, ragindami gyventojus atsisakyti pernykštės žolės deginimo bei kontroliuoti vaikus, kad šie nežaistų su ugnimi.

Žmonės klaidingai mano, jog deginant žolę žemė bus derlingesnė. Uždegus žolę, dėl žmogaus kaltės, liepsnose žūva pirmoji pavasario augalija, smulkūs gyvūnai, skurdėja dirva, padidėja vėjo ir lietaus sukelta erozija, ugnis persimeta į miškus, pastatus. Kasmet dėl žolės gaisrų nukenčia ne tik gamta, bet ir žmonės. 

Gaisro metu išsiskiria toksiškos dujos ir dideli kiekiai sveikatai kenksmingų įvairių dalelių, kurių sudėtyje yra suodžių, dervos, nesudegusių medžiagų bei neorganinių atliekų. Per gaisrą į atmosferą paprastai išmetama 20-400 kartų daugiau kenksmingų dalelių negu tada, kai degiosios medžiagos yra specialiai deginamos.

Dažnai žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvams ir pedagogams derėtų priminti apie tokių gaisrų padaromą žalą. Be to, už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusikaltimus bus baudžiami jų tėvai. Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 25 iki 1000 Lt bauda, o pareigūnai nuo 100 iki 2000 litų pinigine bauda. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstantį litų.

Pagal bendrąsias priešgaisrinės saugos taisykles ir kitus vyriausybės priimtus nutarimus, draudžiama sugrėbtą žolę, nendres, šiaudus deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ir arčiau kaip 100 metrų nuo jų, taip pat negalima deginti nenupjautos žolės, nendrių, javų ir ražienų. Visa tai reikia nugabenti į specialiai paruoštas saugojimo vietas. O jeigu tokios galimybės nėra, nukritusius medžių lapus, šakas, sausą žolę leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvą ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų ir statinių. Draudžiama palikti be priežiūros besikūrenančius laužus, o smilkstančią ugniavietę privalome užgesinti vandeniu, žemėmis.

 

Ką turėtume daryti pastebėję degančią žolę?

v      Pastebėję degančią žolę, nepraeikite abejingai pro šalį, bet pasistenkite patys ją užgesinti, nelaukdami kol liepsna išplis į didesnius plotus.

v      Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti patiems, užplakant liepsną medžių šakomis bei užtrypiant ją kojomis.

v      Tokius gaisrus taip pat galima gesinti vandeniu arba smėliu.

v      Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.

v      Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks lengvai susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius.

                           

Taip pat nebūkime abejingi – padėkime saugoti miškus nuo gaisrų:

v      Naudokitės tik miškininkų įrengtomis laužavietėmis.

v      Nepamirškite užgesinti laužo ir nepalikite jo degti be priežiūros.

v      Nemėtykite ant žemės neužgesintų nuorūkų, degtukų, kitų galinčių sukelti gaisrą medžiagų.

v      Nesilankykite miškuose sausros metu.

v    Pastebėję degantį mišką, skubėkite jį užgesinti turimomis priemonėmis: automobilio gesintuvu, kastuvu, lapuočių medžių šakų šluotomis, nukirsto jauno medelio vešlia laja. Jei patys to neįstengiate, skubiai praneškite šiais telefonais: 01; 112; 101 (Omnitel); 011 (Bite GSM, Tele2).