|
Gaisrai ir gelbėjimo darbai 2009 metais
Gaisrai ir gelbėjimo darbai 2008 metais
Gaisrai ir gelbėjimo darbai 2007 metais
2010 metų aštuonių mėnesių gaisrai ir gelbėjimo darbai
Per 8 šių metų mėnesius Lietuvoje kilo 9416 gaisrų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų skaičius sumažėjo 27,6 proc. Gaisruose žuvo 141 žmogus (pernai per tą patį laikotarpį – 134), o 135 gyventojai (111) buvo traumuoti. Miestuose žuvo 53 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 88. 17 gyventojų žuvo Vilniuje, 11 – Kaune, 8 – Telšių rajone, 9 – Vilniaus rajone, 7 – Šalčininkų rajone, 6 – Biržų rajone. Net 52 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 49 – neatsargus elgesys su ugnimi, 11 žmonių žuvo dėl krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimų bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 7 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, o dar 14 gyventojų žuvimo priežastys tikslinamos. Šiemet jau kilo 15 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 4 gaisrai pasiglemžė po 3 žmones, o viename gaisre žuvo net 4 gyventojai.
Įvertindami tai, jog miesteliuose ir kaimo vietovėse žuvo daug daugiau žmonių negu miestuose, ugniagesiai su nerimu laukia netrukus prasidėsiančio šildymo sezono. Kaip rodo kelerių metų gaisrų statistika, daugiausia aukų būna atšalus orams, šildymo sezono metu. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kol dar nesubjuro orai, prašo gyventojų iš anksto pasirūpinti savo būsto saugumu: susiremontuoti krosnis, išvalyti ir palėpėse nubalinti dūmtraukius, susitvarkyti elektros instaliaciją, įsirengti dūmų signalizatorius.
Iki rugsėjo mėnesio daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 4054, arba 43 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5,8 tūkstančio hektarų. Tačiau palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų skaičius čia sumažėjo 40,6 proc.
1467 gaisrai (arba 15,6 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, o juose žuvo 114 žmonių. Be to, 812 kartų liepsnojo pagalbinio ūkio paskirties pastatai (8,6 proc.),827 kartus degė transporto priemonės (8,8 proc.), 68 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,7 proc.).
Miestuose užgesinti 4839 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 4577. Ugnis sunaikino 353 pastatus, 222 transporto priemones, 2941 toną pašarų, 10564 kv. m gyvenamojo ploto ir 13681 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 150 (pernai – 105) žmonių (iš jų 23 vaikus), 954 pastatus, 125 transporto priemones, 398 gyvūnus.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (52,2 proc.), netvarkinga elektros įranga ir elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (9,7 proc.), žolės, ražienų deginimas (8,7 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,4 proc.), neatsargus rūkymas (3,8 proc.). Nors gaisrai, kilę dėl žaibo iškrovos, sudaro tik 1,4 proc. visų gaisrų, šiemet jų kilo 133 (pernai per tą patį laikotarpį – 50). Be to, įregistruoti 383 padegimai (4 proc.), o 509 gaisrų (5,4 proc.) priežastys dar tiriamos.
Be gaisrų gesinimo, ugniagesiai atliko ir 5011 kitų gelbėjimo darbų. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų padaugėjo beveik 45 proc. Tam daugiausia įtakos turėjo pavasarį išaugęs gelbėjimo darbų skaičius potvynių užlietose teritorijose, vasaros karščius lydėjusios vėtros, škvalas ir liūtys. 2283 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1031 kartą talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 652 kartus atliko gelbėjimo darbus ant ledo ir vandenyje, kurių metu išgelbėjo 160 gyventojų (pernai per tą patį laikotarpį – 87), bei ištraukė 197 skenduolius, kai pernai per visus metus – 165. Be to, 379 kartus ugniagesiai gelbėtojai vyko padėti į autoavarijas patekusiems žmonėms ir, panaudodami specialią gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 127 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 52 žuvusiųjų kūnus. Ugniagesiai taip pat likvidavo 293 cheminius incidentus, 61 kartą rinko gyvsidabrį, 50 kartų darbavosi dideliame aukštyje ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 406 gyventojus, iš jų 61 vaiką.
Gaisrų ir gelbėjimo darbų duomenys
(aštuonių mėnesių)
Gaisrų skaičius pagal objektus
(2010 m. aštuonių mėnesių)
Gaisrai atvirose teritorijose
(aštuonių mėnesių)
Gaisrų piežastys
(2010 m. aštuonių mėnesių)
Gaisruose žuvę žmonės
Žmonių žuvimo priežastys
(2010 m. aštuonių mėnesių)
Gaisruose ir gelbėjimo darbuose išgelbėtų žmonių skaičius
(aštuonių mėnesių)
Gelbėjimo darbų klasifikacija
(2010 m. aštuonių mėnesių)
>>atgal
Gaisrai ir gelbėjimo darbai 2009 metais
Pernai Lietuvoje kilo 16197 gaisrai. Palyginti su 2008 metais, jų padaugėjo beveik 3 proc. Gaisruose žuvo 203 žmonės (2008 m. – 270), iš jų 3 vaikai (7), o 211 gyventojų (242) buvo traumuota. Beveik tiek pat žmonių žuvo tik 1999 metais, o ir žuvusių vaikų skaičius pernai buvo mažiausias per visą Nepriklausomybės laikotarpį. Deja, 2009 metais kilo 22 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, ir 3 gaisrai, pasiglemžę po 3 gyvybes, tačiau ir tokių skaudžių gaisrų pernai buvo gerokai mažiau.
Miestuose žuvo 73 žmonės, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 130. 16 gyventojų žuvo Kaune, 14 – Vilniaus rajone, 11 – Vilniuje, po 10 – Varėnos ir Ukmergės rajonuose, 8 – Kauno rajone, po 7 – Rokiškio, Utenos ir Švenčionių rajonuose bei Šiauliuose. Net 82 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 51 žmogus žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 19 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, 10 – dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. 30 gyventojų žuvimo priežastys dar tiriamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 7233, arba beveik 45 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 13 tūkstančių hektarų. Palyginti su 2008 metais, pievose gaisrų padaugėjo beveik 58 proc., o miškuose – net 67 proc. 2230 gaisrų (arba 13,8 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, kuriuose žuvo 151 žmogus, tarp jų ir visi 3 vaikai, tačiau, palyginti su užpernai, gaisrų čia sumažėjo 14,4 proc. 1367 kartus degė transporto priemonės (8,4 proc.), 1292 gaisrai kilo pagalbinio ūkio paskirties pastatuose (8 proc.), o 116 – gamybos ir pramonės įmonėse (0,7 proc.).
Miestuose užgesinta 8312 gaisrų, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 7885. Ugnis sunaikino 633 pastatus, 423 transporto priemones, 6804 tonas pašarų, 13488 kv. m gyvenamojo ploto ir 18708 kv. m šio ploto buvo sugadinta. 10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko beveik 48 gaisrai.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (57 proc.), žolės ir ražienų deginimas (9,7 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (8,2 proc.), krosnių, židinių ir dūmtraukių įrengimo bei jų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (5,6 proc.), neatsargus rūkymas (4 proc.). Be to, pernai užregistruoti 803 padegimai (5 proc.), 274 gaisrai (1,7 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 421 gaisro (2,6 proc.) priežastys dar tiriamos.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 217 gyventojų, tarp jų 3 vaikus, 202 transporto priemones, 1622 pastatus, 274 gyvūnus. Tačiau, be gaisrų gesinimo, ugniagesiams teko atlikti ir 5209 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su 2008 metais, pernai jų buvo atlikta 27 proc. mažiau. 1806 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1270 kartų talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. 580 kartų transporto avarijose, panaudoję specialią įrangą, ugniagesiai gelbėtojai iš sulamdytų automobilių išlaisvino 183 nukentėjusius bei ištraukė 94 žuvusiųjų kūnus. 429 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 165 skenduolius bei išgelbėjo 92 žmones (2008 m. – 38). Be to, ugniagesiams teko likviduoti 572 cheminius incidentus, 150 kartų rinkti gyvsidabrį, 35 kartus darbuotis dideliame aukštyje ir kt. Atliekant gelbėjimo darbus, ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 409 gyventojus, iš jų 45 vaikus.
Pernai gaisruose, transporto avarijose ir kitų nelaimių metu žuvo gerokai mažiau žmonių. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas ir šiemet tikisi gyventojų sąmoningumo, atsakomybės ir supratingumo, kad tokių skaudžių nelaimių būtų dar mažiau.
|
|
|
|
Gaisrų ir gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys
Kilusių gaisrų svarbiausių rodiklių palyginamieji duomenys
Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų atliktų gelbėjimo darbų
Gaisrų ir gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys
Gaisruose žuvusių žmonių ir išgelbėtų gyventojų dinamika
Žmonių žuvimo priežastys
Gaisrų priežastys
Gaisrų skaičius pagal objektus
Gaisrai atvirose teritorijose
Gaisrai ir gelbėjimo darbai pagal mėnesius
Atliktų gelbėjimo darbų klasifikacija
>>atgal
Gaisrai ir gelbėjimo darbai 2008 metais
Praėjusiais metais Lietuvoje kilo 15760 gaisrų. Palyginti su 2007 metais, jų padaugėjo 3,25 proc. Gaisruose žuvo 270 žmonių (2007 m. – 297), iš jų 7 vaikai (11), o 242 gyventojai (270) buvo traumuoti. Pernai kilo 26 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 4 gaisrai pasiglemžė po 3 žmones, o viename žuvo net 4 gyventojai. Miestuose žuvo 104 žmones, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 166. 24 gyventojai žuvo Vilniuje, 17 – Kaune, po 12 – Varėnos, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose, 10 – Šiauliuose, po 9 – Kėdainių, Ignalinos rajonuose, 8 – Klaipėdoje. Net 101 gyventojo žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 50 žmonių žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 18 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, 17 – dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų. Dar 67 gyventojų žuvimo priežastys tiriamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 5553, arba 35 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 5 tūkstančius hektarų. Palyginti su 2007 metais, miškuose gaisrų padaugėjo 54 proc., pievose – 29 proc., o durpynuose – net 125 proc. 2605 gaisrai (arba 17 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, 1321 kartą degė transporto priemonės (8 proc.), 1228 gaisrai kilo pagalbinio ūkio paskirties pastatuose (8 proc.), o 130 – gamybos ir pramonės įmonėse (1 proc.).
Miestuose užgesinti 8664 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 7096. Ugnis sunaikino 675 pastatus, 401 transporto priemonę, 9104 tonas pašarų, 16068 kv. m gyvenamojo ploto ir 18877 kv. m šio ploto buvo sugadinta. 10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko beveik 47 gaisrai.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (54 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (9 proc.), žolės ir ražienų deginimas (7 proc.), neatsargus rūkymas (5 proc.), netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimas (5 proc.). Be to, pernai užregistruotas 441 padegimas (3 proc.), 371 gaisras (2 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 1185 gaisrų (7,5 proc.) priežastys dar tiriamos
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 281 gyventoją, tarp jų 59 vaikus, 234 transporto priemones, 1376 pastatus, 429 gyvūnus. Tačiau be gaisrų gesinimo ugniagesiams teko atlikti ir 7133 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su 2007 metais, tokių darbų skaičius sumažėjo 11 proc. 3228 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1467 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. 845 kartus transporto avarijose, panaudoję specialią įrangą, ugniagesiai gelbėtojai iš sulamdytų automobilių išlaisvino 235 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 127 žuvusiųjų kūnus. 433 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 166 skenduolius bei išgelbėjo 38 skendusius žmones. Be to, ugniagesiams teko likviduoti 551 cheminį incidentą, 126 kartus rinkti gyvsidabrį, 47 kartus darbuotis dideliame aukštyje ir kt. Atliekant šiuos gelbėjimo darbus, ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 424 gyventojus, iš jų 39 vaikus.
Per 2008 metus paskirtos 2447 administracinės nuobaudos 181463 Lt suma asmenims, pažeidusiems priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Iš jų administracine tvarka nubausti 893 pareigūnai (darbdaviai) 110520 Lt suma ir 1554 piliečiai 70943 Lt suma. Į valstybės biudžetą išieškoti 166453 Lt iš 2341 pažeidėjo. Be to, surašyta 590 protokolų dėl techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo (išjungti 985 tokie įrenginiai). 391 objekto vadovas raštu įspėtas dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, paruošta 60 nutarimų dėl netvarkingų objektų eksploatavimo nutraukimo. Dėl kilusių gaisrų 383 atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas, 1429 atvejais jį pradėti atsisakyta.
Gaisrų ir gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys
Kilusių gaisrų svarbiausių rodiklių palyginamieji duomenys
Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų atliktų gelbėjimo darbų
Gaisruose ir gelbėjimo darbuose išgelbėtų žmonių skaičius
Atliktų gelbėjimo darbų klasifikacija
Gaisrų priežastys
Gaisruose žuvusių žmonių ir išgelbėtų gyventojų dinamika
Gaisrų skaičius pagal objektus
Gaisrų skaičius atvirose teritorijose
Gaisrų ir gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys
>>atgal
Gaisrai ir gelbėjimo darbai 2007 metais
Praėjusiais metais Lietuvoje kilo 15263 gaisrai. Palyginti su 2006 metais, jų skaičius sumažėjo 36,5 proc. Gaisruose žuvo 296 žmonės (2006 m. – 307), iš jų 11 vaikų (12), o 271 gyventojas (308) buvo traumuotas. Pernai kilo 28 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 4 gaisrai pasiglemžė po 3 žmonių gyvybes, 2 – po 4, o viename gaisre žuvo net 6 gyventojai. Miestuose ir miesteliuose žuvo 121 žmogus, o kaimo vietovėse – 175. 32 gyventojai žuvo Vilniuje, 19 – Kaune, po 14 – Panevėžio ir Vilniaus rajonuose, 11 – Klaipėdos rajone, po 10 – Jonavos ir Šalčininkų rajonuose, 9 – Šiaulių rajone. Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (80), Kauno (64) ir Šiaulių (33) apskrityse, o mažiausiai – Telšių (8) ir Tauragės (7) apskrityse. 109 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 74 – neatsargus elgesys su ugnimi, 16 žmonių žuvo dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 14 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus. Dar 71 gyventojo žuvimo priežastys tiriamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 5929, arba 38,9 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 3,6 tūkst. hektarų. Palyginti su 2006 metais, gaisrų čia sumažėjo beveik 2,3 karto. 2967 gaisrai (arba 19,4 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, 1405 kartus degė transporto priemonės (9 proc.), 1242 gaisrai kilo pagalbinio ūkio paskirties pastatuose (8 proc.), o 154 – gamybos ir pramonės įmonėse (1 proc.).
Miestuose ir miesteliuose užgesinti 9733 gaisrai, o kaimo vietovėse – 5530. Ugnis sunaikino 665 pastatus, 414 transporto priemonių, 5264 tonas pašarų, 14389 kv. m gyvenamojo ploto ir 27355 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (4154), Kauno (2854), Klaipėdos (1898), Šiaulių (1519) ir Panevėžio (1474) apskrityse, o mažiausiai – Tauragės (507), Marijampolės (523) ir Telšių (606) apskrityse. Palyginti su 2006 metais, pernai gaisrų sumažėjo visuose šalies rajonuose ir didžiuosiuose miestuose, o ypač Molėtų (65,4 proc.), Anykščių (61 proc.) Ukmergės (59,4 proc.) ir Kupiškio (59 proc.) rajonuose. 10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko 44 gaisrai.
Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (53,5 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (10,4 proc.), žolės deginimas (5,9 proc.), netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimas (5,6 proc.), neatsargus rūkymas (5 proc.). Be to, šiemet užregistruoti 436 padegimai (2,9 proc.), 359 gaisrai (2,4 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 820 gaisrų (5,4 proc.) tiksli priežastis dar nenustatyta.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 317 žmonių (2006 m. – 263), tarp jų 47 vaikus, 270 transporto priemonių, 1487 pastatus, 454 gyvūnus. Tačiau be gaisrų gesinimo ugniagesiams teko atlikti ir 8021 kitą gelbėjimo darbą. Palyginti su 2006 metais, tokių darbų skaičius išaugo 13,8 proc. 3470 kartų ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1681 kartą talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. 1172 kartus transporto avarijose, panaudoję specialią įrangą, ugniagesiai gelbėtojai iš sulamdytų automobilių išlaisvino 338 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 175 žuvusiųjų kūnus. 490 kartų ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 200 skenduolių, tarp jų 16 vaikų, bei išgelbėjo 45 skendusius žmones. Be to, ugniagesiams teko likviduoti 501 cheminį incidentą, 189 kartus rinkti gyvsidabrį, 93 kartus darbuotis dideliame aukštyje ir kt. Atliekant šiuos gelbėjimo darbus, ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 574 gyventojus, iš jų 46 vaikus.
2007 m. paskirtos 2676 administracinės nuobaudos 207696 Lt suma asmenims, pažeidusiems priešgaisrinės saugos taisyklių (PST) ir kitų teisės aktų reikalavimus. Iš jų administracine tvarka nubausti 959 pareigūnai (darbdaviai) 132350 Lt suma ir 1717 piliečių 75346 Lt suma. Į valstybės biudžetą išieškoti 193365 Lt iš 2570 pažeidėjų. Be to, surašyti 728 protokolai dėl techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo (išjungta 1220 tokių įrenginių). 439 objektų vadovai raštu įspėti dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, paruoštas 61 nutarimas dėl netvarkingų objektų eksploatavimo nutraukimo. Dėl kilusių gaisrų 547 atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas, 2135 atvejais jį pradėti atsisakyta.
Kilusių gaisrų ir gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys
Gaisruose žuvusių žmonių ir išgelbėtų gyventojų dinamika
Gaisrų priežastys
Gaisrų skaičius pagal objektus
Atliktų gelbėjimo darbų klasifikacija
Išgelbėtų žmonių skaičius
Gaisrų ir gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys
Kilusių gaisrų svarbiausių rodiklių palyginamieji duomenys
Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų atliktų gelbėjimo darbų
>>atgal
Gaisrai ir gelbėjimo darbai 2006 metais
2006 metais Lietuvoje kilo 24 032 gaisrai. Palyginti su 2005 metais, jų skaičius išaugo 59,43 proc. Pernykščių gaisrų kiekis net 13 proc. viršijo sausringais 2002 metais pasiektą gaisrų „rekordą“, kuomet jų kilo 21 243. Gaisruose žuvo 305 žmonės (2005 m. – 298), iš jų 12 vaikų (10), o 308 gyventojai (280) buvo traumuoti. Daugiau žmonių buvo žuvę tik 1995 metais (320). Pernai kilo 37 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 5 gaisrai, nusinešę po 3, ir 1 gaisras, pasiglemžęs 4 žmonių gyvybes. Miestuose ir miesteliuose žuvo 138 gyventojai, o kaimo vietovėse – 167. 27 žmonės žuvo Vilniuje, 21 – Vilniaus rajone, 20 – Kaune, 13 – Šalčininkų rajone, 11– Trakų rajone, po 10 – Šiauliuose ir Rokiškio rajone, po 9 – Raseinių ir Anykščių rajonuose. Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (93) ir Kauno (48) apskrityse, o mažiausiai – Telšių (6) ir Tauragės (11) apskrityse. 87 gyventojų žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 63 žmonės žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 23 – dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 16 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros įrangą ir prietaisus, 7 – dėl vaikų išdykavimo su ugnimi. Dar 85 gyventojų žuvimo priežastys tiriamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 13 608 arba 56,62 proc. visų gaisrų, išdeginusių per 36,5 tūkst. hektarų. Palyginti su 2005 metais, gaisrų skaičius čia išaugo beveik 2,4 karto. Atvirose teritorijose pernai žuvo net 12 žmonių, o 9 gyventojai patyrė traumas. 3081 gaisras (arba 12,82 proc. visų gaisrų) kilo gyvenamosios paskirties pastatuose, 1581 – pagalbinio ūkio paskirties pastatuose (6,58 proc.), 1534 kartus degė transporto priemonės (6,38 proc.), o 172 gaisrai kilo gamybos ir pramonės įmonėse (0,72 proc.)
Miestuose ir miesteliuose užgesinti 12 078 gaisrai, o kaimo vietovėse – 11 954. Ugnis sunaikino 1057 pastatus, 437 transporto priemones, 5151 toną pašarų, 21 549 kv. m gyvenamojo ploto ir 29 961 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (5974), Kauno (4037), Panevėžio (2749) ir Klaipėdos (2733) apskrityse, o mažiausiai Marijampolės (1001), Telšių (959) ir Tauragės (842) apskrityse. Ypač gaisrų padaugėjo Molėtų raj. (169 proc.), Lazdijų (147 proc.), Ukmergės (144 proc.) ir Biržų (144 proc.) rajonuose. 10 tūkstančių šalies gyventojų pernai teko 69,4 gaisro.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (52,05 proc.), žolės deginimas (12,20 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (6,89 proc.), netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimas (4,09 proc.), neatsargus rūkymas (4,01 proc.). Be to, šiemet užregistruoti 425 padegimai (1,77 proc.), 484 gaisrai (2,01 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 2534 gaisrų (10,54 proc.) tiksli priežastis dar nenustatyta.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 263 žmonių gyvybes, tarp jų 34 vaikus, 330 transporto priemonių, 2194 pastatus, 884 gyvūnus. Tačiau be gaisrų gesinimo ugniagesiams teko atlikti ir 7050 kitų gelbėjimo darbų. Palyginti su 2005 metais, tokių darbų skaičius išaugo 4,41 proc. 3021 kartą ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1401 kartą talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 1042 transporto avarijose, panaudoję specialią įrangą, išlaisvino iš sulamdytų automobilių 275 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 180 žuvusiųjų kūnus. 486 kartus ugniagesiams teko darbuotis vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 140 skenduolių, tarp jų 12 vaikų, išgelbėjo 30 skendusių žmonių, nuo pavojingo ledo nukėlė 4 gyventojus. Be to, ugniagesiams teko likviduoti 399 cheminius incidentus, 206 kartus surinkti gyvsidabrį, 76 kartus darbuotis dideliame aukštyje ir kt. Atliekant šiuos gelbėjimo darbus, ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 483 gyventojus, iš jų 45 vaikus.
Per 2006 metus paskirtos 3075 administracinės nuobaudos 218721 Lt suma asmenims, pažeidusiems priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Iš jų administracine tvarka nubausta 930 pareigūnų (darbdavių) 120070 Lt suma ir 2145 piliečiai 98651 Lt suma. Į valstybės biudžetą išieškoti 206609 Lt iš 2981 pažeidėjo. Be to, surašyta 918 protokolų dėl techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo (išjungta 1730 tokių įrenginių). 485 objektų vadovai raštu įspėti dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, paruošti 85 nutarimai dėl netvarkingų objektų eksploatavimo nutraukimo. Dėl kilusių gaisrų 650 atvejų pradėtas ikiteisminis tyrimas, 4228 atvejais jį pradėti atsisakyta.
Gaisrų ir gelbėjimo darbų palyginamieji duomenys
Kilusių gaisrų svarbiausių rodiklių palyginamieji duomenys 2006 m.
Priešgaisrinių gelbėjimo tarnybų atliktų gelbėjimo darbų 2006 m.
Gaisrų skaičiaus kitimo dinamika
Žuvusių ir išgelbėtų gyventojų dinamika
Gaisrų priežastys 2006 metais (procentais)
Gelbėjimo darbų klasifikacija
>>atgal
Gaisrai ir gelbėjimo darbai 2005 metais
2005 metais Lietuvoje kilo 15076 gaisrai. Palyginti su 2004 metais, jų sumažėjo 0,13 proc. Tačiau gaisruose žuvo net 295 žmonės (2004 m. – 233), iš jų 10 vaikų (13), o 281 gyventojas (242) buvo traumuotas. Pernai labai padaugėjo grupinių žmonių žuvimo atvejų: kilo net 6 gaisrai, nusinešę po 3 šalies gyventojų gyvybes ir 30 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 žmones. Miestuose ir miesteliuose žuvo 116 gyventojų, o kaimo vietovėse – 179. 22 žmonių gyvybes gaisrai pasiglemžė Vilniuje, po 14 – Kaune ir Vilniaus rajone, po 12 – Šalčininkų ir Utenos rajonuose, 11 – Klaipėdos rajone, 10 – Jurbarko rajone, po 9– Zarasų ir Šiaulių rajonuose. Daugiausia žmonių žuvo Vilniaus (73) ir Kauno (48) apskrityse, o mažiausiai – Telšių (11) ir Marijampolės (13) apskrityse. 119 žmonių žūties priežastimi buvo neatsargus rūkymas, 50 gyventojų žuvo dėl neatsargaus elgesio su ugnimi, 21 – dėl krosnių įrengimų ir jų eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 12 – dėl priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimų eksploatuojant elektros prietaisus, o 82 žmonių žūties priežastys dar tiriamos.
Daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose – 5755 (arba 38,17 proc. visų gaisrų) ir gyvenamosios paskirties pastatuose – 2996 (19,87 proc.). Be to, 1437 kartus degė ūkinės paskirties pastatai (9,53 proc.), 1380 gaisrų kilo transporto priemonėse (9,15 proc.), 166 – gamybos ir pramonės įmonėse (1,10 proc.).
Miestuose ir miesteliuose užgesinti 9266 gaisrai, o kaimo vietovėse – 5810. Ugnis sunaikino 796 pastatus, 382 transporto priemones, 5671 toną pašarų, 18668 kv. m gyvenamojo ploto ir 28997 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Daugiausia gaisrų užregistruota Vilniaus (3876), Kauno (2586) ir Klaipėdos (2153) apskrityse, o mažiausiai Tauragės (543), Alytaus (607) ir Marijampolės (615) apskrityse. Ypač gaisrų padaugėjo Jonavos (40 proc.), Mažeikų, Joniškio (po 35 proc.) ir Raseinių (27 proc.) rajonuose. 10 tūkstančių šalies gyventojų teko 43,5 gaisro. Šalies vidurkį ypač viršijo Klaipėdos (55,8 gaisro) ir Utenos (51,6) apskritys bei Zarasų (81,5) ir Panevėžio (79,3) rajonai.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (49,86 proc.), netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatavimo taisyklių pažeidimai (9,69 proc.), netvarkingų krosnių ir dūmtraukių naudojimas (5,76 proc.), neatsargus rūkymas (4,95 proc.), žolės deginimas (4,78). Be to, per metus užregistruoti 544 padegimai (3,61 proc.), 440 gaisrų (2,92 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 1488 gaisrų (9,87 proc.) tiksli priežastis dar nustatinėjama.
Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 294 žmonių gyvybes (2004 m. –220), 2700 gyvūnų, 280 transporto priemonių, 1423 pastatus. Tačiau be gaisrų gesinimo gaisrininkams teko atlikti ir 6752 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su 2004 metais, tokių darbų skaičius išaugo 10,83 proc. 3090 kartų ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1379 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 948 transporto avarijose, panaudoję specialią įrangą, išlaisvino iš sudaužytų automobilių 246 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 173 žuvusiųjų kūnus. 352 kartus ugniagesiams teko ieškoti nuskendusių žmonių, 41 kartą gelbėti skęstančiuosius, atlikti 94 kitus gelbėjimo darbus vandenyje ir po vandeniu. Šių darbų metu ugniagesiai gelbėtojai ištraukė 180 skenduolių bei išgelbėjo 37 skendusius žmones. Be to, ugniagesiams teko likviduoti 363 cheminius incidentus, 160 kartų surinkti gyvsidabrį, 89 kartus darbuotis dideliame aukštyje ir kt. Atliekant gelbėjimo darbus, ugniagesiams pavyko išgelbėti dar 425 gyventojus, iš jų 31 vaiką.
Per metus paskirtos 3442 administracinės nuobaudos 229463 Lt suma asmenims, pažeidusiems priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų norminių teisės aktų reikalavimus. Iš jų administracine tvarka nubausta 1019 pareigūnų (darbdavių) 132975 Lt suma ir 2423 piliečiai 96488 Lt suma. Į valstybės biudžetą išieškota 212318 Lt iš 3308 pažeidėjų. Be to, surašyti 1274 protokolai dėl techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo (išjungta 2390 tokių įrenginių). Objektų vadovams surašyti 704 įspėjimai dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, paruošta 115 nutarimų dėl netvarkingų objektų eksploatavimo nutraukimo. Dėl kilusių gaisrų 756 atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas, 3286 atvejais jį pradėti atsisakyta.
Gaisrų skaičiaus kitimo dinamika
Žuvusių ir išgelbėtų gyventojų dinamika
Gaisrų priežastys 2005 metais (procentais)
Gelbėjimo darbų klasifikacija
>>atgal
Gaisrai ir gelbėjimo darbai 2004 metais
2004 metais Lietuvoje kilo 15111 gaisrų. Palyginti su 2003 metais, gaisrų pernai sumažėjo 21,07 proc. (2003 m. jų buvo kilę 18295). Gaisruose žuvo 233 žmonės (2003 m. - 255), iš jų 13 vaikų (13), 242 gyventojai (229) buvo traumuoti. Miestuose žuvo 97 žmonės, o kaime - 136. 20 žmonių gyvybių ugnis pasiglemžė Vilniuje, 16 – Kaune, 15 gyventojų žuvo – Vilniaus, 10 – Rokiškio, po 8 – Kauno ir Šiaulių rajonuose. Dėl neatsargaus elgesio su ugnimi žuvo 130 žmonių, iš jų 96 – dėl neatsargaus rūkymo, 16 gyventojų žūties priežastimi buvo netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatacijos taisyklių pažeidimai, 15 žmonių gyvybių gaisrai pasiglemžė dėl netvarkingų krosnių bei dūmtraukių naudojimo, 5 gyventojai žuvo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi. Daugiausia žmonių žuvo sausio ir balandžio (27), lapkričio (26), bei gruodžio (25) mėnesiais, tai yra esant šaltam sezonui, o mažiausiai (5) – rugpjūtyje.
Pernai daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose - 6608, t. y. 43,73 proc. visų gaisrų. Palyginti su 2003 metais, gaisrų čia sumažėjo 52.21 proc. Gyvenamajame sektoriuje užgesinti 2872 gaisrai arba 19,01 proc. visų gaisrų skaičiaus. Pernai ugnis sunaikino 822 pastatus, 351 transporto priemonę, 4734 tonas pašarų, 16910 kv. m gyvenamojo ploto ir 27711 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Liepsnose ir dūmuose žuvo 1329 naminiai gyvuliai bei paukščiai.
10 tūkstančių Lietuvos gyventojų teko 43,62 gaisro. Miestuose užgesinta 8400 gaisrų, o kaimo vietovėse – 6711. Respublikos vidurkį 10 tūkstančių gyventojų labiausiai viršijo Zarasų (107,33), Ignalinos (97,75) ir Panevėžio (82,14) rajonai.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus gyventojų elgesys su ugnimi (46,77 proc.), elektros įrenginių eksploatacijos taisyklių pažeidimai (8,23 proc.), krosnių naudojimo priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai (5,69 proc.), vaikų išdykavimas su ugnimi (2,8 proc.). Pernai įregistruoti 543 padegimai (3,59 proc.), kurių skaičius, palyginus su 2003 metais, padidėjo 8,84 proc., o 2097 gaisrų (13,88 proc.) tikslios priežastys dar nustatinėjamos.
Praėjusiais metais sumažėjo grupinių žmonių žuvimo atvejų. Pernai kilo 16 gaisrų, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 3 gaisrai, nusinešę po 3 žmonių gyvybes bei 1 gaisras, kuriame žuvo 4 mažamečiai vaikai.
2004 metais šalies ugniagesiai gaisruose išgelbėjo 220 žmonių, 957 gyvulius ir paukščius, 291 autotransporto priemonę, nuo užsidegimo apsaugojo 1238 šalia gaisro židinio buvusius pastatus. Tačiau ir be gaisrų gesinimo gaisrininkams teko atlikti 6090 kitų gelbėjimo darbų. Palyginti su 2003 metais, pernai gelbėjimo darbų padaugėjo 11,86 proc. 2766 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 1462 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 791 autoavarijoje, panaudoję specialią įrangą, išlaisvino iš sudaužytų automobilių 233 žmones bei ištraukė 125 žuvusiuosius. Ugniagesiai gelbėtojai 225 kartus vyko ieškoti nuskendusių žmonių bei ištraukė 62 skenduolius, 34 kartus gelbėjo skęstančiuosius ir išgelbėjo 22 gyventojus, atliko 86 kitus gelbėjimo darbus vandenyje. Be to, 121 kartą teko surinkti gyvsidabrį bei atlikti patalpų demerkurizaciją, likviduoti 21 cheminę avariją atlikti 80 gelbėjimo darbų dideliame aukštyje ir kt. Šių darbų metu šalies ugniagesiai gelbėtojai 2004 metais išgelbėjo dar 465 žmonių gyvybes, iš jų 45 vaikų.
Per praėjusius metus paskirtos 3575 administracinės nuobaudos 244884 Lt suma asmenims, pažeidusiems priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Iš jų administracine tvarka nubausti 1063 pareigūnai (darbdaviai) 145640 Lt suma ir 2512 piliečių 99244 Lt suma. Į valstybės biudžetą išieškoti 225624 Lt iš 3415 pažeidėjų. Be to, surašyta 1450 protokolų dėl techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo (išjungta 2560 tokių įrenginių). Objektų vadovai 685 atvejais raštiškai įspėti dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, paruoštas 101 nutarimas dėl netvarkingų objektų eksploatavimo uždraudimo.
Dėl kilusių gaisrų, 717 atvejų pradėtas ikiteisminis tyrimas, 3143 atvejais jį pradėti atsisakyta.
Gaisrų skaičiaus kitimo dinamika
Gaisrų pasekmės
Gaisrų priežastys 2004 metais (procentais)
>>atgal
Gaisrai ir gelbėjimo darbai 2003 metais
2003 metais Lietuvoje kilo 18295 gaisrai. Palyginti su 2002 metais, gaisrų pernai sumažėjo 13,88 proc. (2002 m. jų buvo kilę 21243). Gaisruose žuvo 255 žmonės (2002 m. - 236), iš jų 13 vaikų (12), 229 gyventojai (229) buvo traumuoti. Miestuose žuvo 89 žmonės, o kaime - 166. 26 žmonių gyvybes ugnis pasiglemžė Vilniuje, 15 gyventojų žuvo – Vilniaus rajone, 14 – Klaipėdoje, 11 - Kaune, 9 – Mažeikių, po 8 – Varėnos ir Ignalinos rajonuose, po 7 – Ukmergės, Šalčininkų ir Lazdijų rajonuose , po 6 – Trakų, Jonavos, Prienų, Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Rokiškio rajonuose ir Šiauliuose. Dėl neatsargaus elgesio su ugnimi žuvo 157 žmonės, iš jų – 107 dėl neatsargaus rūkymo, 23 gyventojų žūties priežastimi buvo netvarkinga elektros įranga ir buitinių elektros prietaisų eksploatacijos taisyklių pažeidimai, 20 žmonių gyvybių gaisrai pasiglemžė dėl netvarkingų krosnių bei dūmtraukių naudojimo, 2 gyventojai žuvo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, 5 - dėl padegimų. Daugiausia žmonių žuvo gruodžio (31), sausio ir kovo (30) mėnesiais, tai yra esant šaltam sezonui, o mažiausiai (7) – liepą.
Pernai daugiausia gaisrų kilo atvirose teritorijose - 10058, t. y. 54,98 proc. visų gaisrų. Palyginti su 2002 metais, gaisrų čia sumažėjo 14,65 proc. Gyvenamajame sektoriuje užgesinti 5277 gaisrai arba 28,84 proc. visų gaisrų skaičiaus. Pernai ugnis sunaikino 1034 pastatus, 265 autotransporto priemones, 3449 tonas pašarų, 1456 tonas grūdų ir kitų techninių kultūrų, 21478 kv. m gyvenamojo ploto ir 31925 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Liepsnose ir dūmuose žuvo 293 naminiai gyvuliai bei 1518 paukščių.
10 tūkstančių Lietuvos gyventojų teko 52,41 gaisro. Miestuose užgesinta 8311 gaisrų, o kaimo vietovėse - 9984 skaičius. Respublikos vidurkį 10 tūkstančių gyventojų labiausiai viršijo Panevėžio (126,53 gaisro), Zarasų (117,18), Širvintų (109,90), Ukmergės (104,31) ir Molėtų (104,67) rajonai.
Pagrindinės gaisrų priežastys: neatsargus elgesys su ugnimi (69,64 proc.), elektros įrenginių eksploatacijos taisyklių pažeidimai (8,13 proc.), krosnių naudojimo priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimai (6,46 proc.), vaikų išdykavimas su ugnimi (3,24 proc.), kitos (5,55 proc.). Pernai įregistruoti 495 padegimai (2,71 proc.), kurių skaičius, palyginus su 2002 metais, sumažėjo 18,8 proc., o 542 gaisrų (2,96 proc.) tikslios priežasties nepavyko nustatyti. Palyginus su praėjusiais metais tokių atvejų sumažėjo net 54,76 proc.
Praėjusiais metais padaugėjo grupinių žmonių žuvimo atvejų. Pernai kilo 21 gaisras, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, 2 gaisrai, nusinešę po 3 žmonių gyvybes bei 2 gaisrai, kuriuose žuvo po 4 piliečius.
2003 metais šalies ugniagesiai gaisruose išgelbėjo 88 žmones, 578 gyvulius ir gyvūnus, 300 paukščių, 252 autotransporto priemones, nuo užsidegimo apsaugojo 2006 šalia gaisro židinio buvusius pastatus. Tačiau ir be gaisrų gesinimo gaisrininkams teko atlikti 5365 kitus gelbėjimo darbus. Palyginti su 2002 metais, pernai gelbėjimo darbų padaugėjo 4,60 proc. 1272 kartus ugniagesiai gelbėtojai teikė pagalbą gyventojams buityje, 977 kartus talkino kitoms specialiosioms tarnyboms, 920 autoavarijų, panaudoję specialią įrangą, išlaisvino iš sudaužytų automobilių 270 žmonių bei ištraukė 146 žuvusiuosius. Ugniagesiai gelbėtojai 229 kartus vyko ieškoti nuskendusių žmonių bei ištraukė 184 skenduolius, 28 kartus gelbėjo skęstančiuosius ir išgelbėjo 19 gyventojų, atliko 89 kitus gelbėjimo darbus vandenyje. Be to, 131 kartą teko surinkti gyvsidabrį bei atlikti patalpų demerkurizaciją, likviduoti 105 chemines avarijas, atlikti 99 gelbėjimo darbus dideliame aukštyje ir kt. Šių darbų metu šalies ugniagesiai gelbėtojai 2003 metais išgelbėjo dar 536 žmonių gyvybes, iš jų 40 vaikų.
Per praėjusius metus paskirtos 3884 administracinės nuobaudos 262690 Lt suma asmenims, pažeidusiems priešgaisrinės saugos taisyklių ir kitų norminių aktų reikalavimus. Iš jų administracine tvarka nubausti 1084 pareigūnai (darbdaviai) 149930 Lt suma ir 2800 piliečių 112760 Lt suma. Į valstybės biudžetą išieškoti 229066 Lt iš 3631 pažeidėjo. Be to, surašyti 1729 protokolai dėl techniškai netvarkingų šildymo, vėdinimo, elektros įrenginių, kitų agregatų eksploatavimo uždraudimo (išjungti 3276 tokie įrenginiai). Objektų vadovams surašyti 883 įspėjimai dėl nepatenkinamos objekto priešgaisrinės būklės, paruošti 124 nutarimai dėl netvarkingų objektų eksploatavimo nutraukimo. Dėl kilusių gaisrų, nuo gegužės mėn.01d. 522 atvejais pradėtas ikiteisminis tyrimas (nuo metų pradžios iki gegužės mėn.01d. iškeltos 205 baudžiamosios bylos), 1658 atvejais pradėti ikiteisminį tyrimą atsisakyta,11 gaisrų kaltininkų taikyta baudžiamoji atsakomybė.
Gelbėjimo darbų klasifikacija
|
Gelbėjimo darbai |
2002 |
2003 |
|
Cheminė avarija |
69 |
105 |
|
Demerkurizacija |
149 |
131 |
|
Autoavarija |
747 |
920 |
|
Apsauga sprogmenų nukenksminimo metu |
86 |
90 |
|
Skęstančiųjų gelbėjimas |
23 |
28 |
|
Skenduolių paieška |
290 |
229 |
|
Darbai aukštyje |
126 |
99 |
|
Kiti gelbėjimo darbai vandenyje |
153 |
89 |
|
Pagalba spec. tarnyboms |
866 |
977 |
|
Darbas su radioaktyviomis medžiagomis |
6 |
7 |
|
Pagalba buityje |
1457 |
1272 |
|
Kiti |
1157 |
1418 |
|
Iš viso atlikta gelbėjimo darbų
Iš viso išgelbėta žmonių |
5129
427 |
5365
536 |
Gaisrų skaičiaus kitimo dinamika
Gaisrų pasekmės
Gaisrų priežastys 2003 metais (procentais)
>>atgal
|
Lietuvių
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}
;void(0);){kind=link}